New Baltic Dance '27: Amala Dianor (Prancūzija) - DUB

„DUB“ nereikėtų suprasti pažodžiui kaip šio žanro muzikai sukurtos choreografijos. Pavadinimas veikiau nurodo į apropriacijos ir perkūrimo principą, būdingą tiek dub muzikai, tiek urbanistiniams šokiams ar mano paties kūrybai. Cituojamas judesys tampa atspirties tašku, tačiau čia pat pateikiama kažkas kito, kas jį pasisavina, pratęsia, iškreipia arba sulaužo. Dub muzika perima akustinio regio fragmentus ir juos deformuoja, pirmiausia išryškindama būgnus bei bosą, supindama juos su elektronikos garsais ir taip kurdama tolimas akustines erdves bei naujus atmosferinius elektronikos atspalvius. Taikydamas tą pačią logiką judesiui, savo spektakliuose nuolat su juo eksperimentuoju ir jį plėtoju.“ - Amala Dianor „DUB“ – aiškios šiuolaikinės formos, džiugios ir kolektyvinės, įtvirtinimas scenos laikinume. Šiame kūrinyje šokėjai bus kviečiami judėti, prisitaikyti ir keisti savo įpročius. Choreografo kūrybiniame procese studija tampa savotiška utopija – atokvėpio erdve, vieta, kurioje skirtumai veda į gausą, o žmonės ieško būdų dalytis, tyrinėti ir būti laisvi. Šiame spektaklyje jis imsis nagrinėti savo paties kūrybinį procesą dirbdamas su labai jaunais Z kartos atlikėjais. Projekto kūrybiniai bendradarbiai aiškinsis, kas nutinka šokėjams – kurių kūryba dažniausiai matoma solo ir galbūt vakarėlių aplinkoje, – kai jie susitinka bendroje fizinėje erdvėje atliekamame ilgos formos kūrinyje. Spektaklis, be abejo, iškels nemažai svarbių klausimų. Ko esame pasirengę atsisakyti, kad galėtume egzistuoti grupėje? Kas nutinka, kai mėginame judėti drauge ir sykiu išlikti ištikimi savo individualumui? Kaip fizinis susitikimas su patyrusia ar naujokų publika veikia kūrybinę šokėjų praktiką? Kaip spektaklis susieja tikrovę ir reprezentaciją? Perkeldamas tikrovę į skaitmenines ir scenos erdves, Amala Dianor siekia ištirti, kokią vietą šios praktikos užima šiuolaikinio šokio istorijoje. Jis siekia išgryninti naujos pasaulio vizijos esmę ir sukurti įkūnytą, nuo dirbtinumo išlaisvintą vizualinę utopiją, kurios pagrindas – būtent šie jauni, talentingi šokėjai. Savamokslis hiphopo šokėjas Amala Dianor 2002 m. baigė studijas Anžė nacionaliniame šiuolaikinio šokio centre. Dešimt metų dirbo šokėju, semdamasis įkvėpimo iš įvairiausių šokio technikų. 2012 m. įkūrė savo trupę – po to, kai jo pirmoji choreografija „Crossroad“ 2011 m. konkurse „Reconnaissance“ pelnė du apdovanojimus. Choreografas greitai iš kitų išsiskyrė savitu elegantišku ir organišku braižu, grįstu formaliais judesio tyrimais skirtingų stilių sankirtoje. Virtuoziškai slysdamas nuo vienos judesio gramatikos prie kitos, jis atsisako choreografinių technikų įstabiųjų aspektų, išsaugodamas vien gryną judesį. Jį traukia žmonių akistata ir dialogas, todėl jo kuriamas šokis jungia bei hibridizuoja įvairias formas, atverdamas kitoniškumo poetiką. Nuo 2014 m. bendradarbiauja su electro-soul kompozitoriumi Awir Leon, kuriančiu muziką jo spektakliams, taip pat nuolat dirba su muzikantais, vizualiųjų menų kūrėjais, aktoriais,