Po Šiaurės žvaigžde: 1 dalis

„Ar vyksta karai, ar dar kas nors, mylėti vis tiek reikia. Tuoktis ir turėti vaikų. Šis pasaulis pražūtų dėl tų didžiųjų žmonių darbų. Mes, maži žmonės, turime tik stengtis išlaikyti šį pasaulį.“

Dviejų dalių spektaklis „Po Šiaurės žvaigžde“ – įtaigus scenos kūrinys apie Koskelų šeimos ir mūsų tautos likimą, matomą ir išgyvenamą Almos Koskelos (Tuula Väänänen) akimis. Tai pasakojimas apie žemę, darbą ir meilę, išliekančią net tada, kai mus užgriūva konfliktai ir karai. Alma veda žiūrovus per dešimtmečius, pasakodama apie savo patirtį iš pradžių kaip motina, o vėliau – kaip močiutė.

„Po Šiaurės žvaigžde: 1 ir 2 dalys“ – nauja sceninė Väinö Linnos (1920–1992) trijų dalių šedevro tuo pačiu pavadinimu (1959–1962) adaptacija. Savo trilogija Linna visam laikui pakeitė tai, kaip suomiai supranta savo istoriją ir skausmą. Remdamasis savo fabriko darbininko patirtimi, Linna suteikė veidą ir balsą nuomininkams valstiečiams bei darbininkams, atskleidė raudonųjų – pralaimėjusios Suomijos pilietinio karo (1918) pusės – patirtis ir motyvus. Kūrinyje „Po Šiaurės žvaigžde“ jis metė iššūkį oficialiam istorijos pasakojimui, kurį daugiausia buvo padiktavę nugalėtojai – baltieji.

„Jie visada pralaimi už klojimo. Iš už klojimo išvykstame į maištą ar karą – kad būtume sušaudyti arba dirbtume. Nesvarbu, kur tektų vykti.“

Spektaklį adaptavo ir režisavo Esa-Matti Smolander. Kviestiniai kūrėjai: scenografė Helka Saariniemi ir kostiumų dailininkė Iida Ukkola. Šukuosenų ir grimo dailininkė – Eija Juutistenaho, garso dizaineris – Jari Niemi, šviesų dailininkas – Jukka Kyllönen. Scenoje pasirodo iš viso 13 mūsų teatro aktorių. Spektaklis rodomas suomių kalba, su angliškais surtitrais.