Φ Filosofijos klubas #08 · Dvasios augimas?

Per ankstesnį susitikimą aptarėme laiko stoką, šeimą, jaunų žmonių ateities pojūtį, laisvę, vertybes, švietimą, kultūrą ir socialinę atsakomybę. Žvelgdamas atgal jaučiu, kad visa tai susijungia į vieną platesnį klausimą: kokioje kultūroje iš tiesų gyvename šiandien ir kokią perduodame kitai kartai?

Kultūra – tai ne tik menas, literatūra ar koncertai. Kultūra yra ir tai, ką laikome normalu. Kaip dirbame. Kaip leidžiame laiką. Ką vadiname sėkme. Kaip auginame vaikus. Ką mokykloje laikome svarbiu. Už ką atlyginame ir prie ko tiesiog priprantame.

O mūsų laikmetis kupinas paradoksų. Technologijos padeda dirbti, tačiau laiko vis tiek, regis, niekada negana. Švietimas suteikia mums daugiau žinių nei bet kada anksčiau, tačiau vis dar klausiame, ar pakankamai mokome būti žmonėmis. Pasirinkimų įvairovė milžiniška, bet tai savaime nereiškia, kad geriau žinome, ko norime ar kodėl. Turime daugiau patogumų, paslaugų ir galimybių, tačiau didelę dalį budrumo valandų skiriame tam, kad visa tai palaikytume.

Taip, daug kas pagerėjo. Tai, kad kažkas gero turi ir kitą pusę, nereiškia, jog gėris išnyksta.

Dar 1705 m. Bernardas Mandeville’is kūrinyje „Dūzgiantis avilys, arba niekšai tapę dorais“ („The Grumbling Hive: or, Knaves Turn’d Honest“) aprašė visuomenę, kurioje tuštybė, konkurencija, prabangos troškimas ir noras turėti daugiau gali paskatinti veikti nepaprastai klestintį ir sumanų bičių avilį. Jo nejauki įžvalga buvo tokia: motyvai, kurie nelaikomi asmens dorybėmis, gali paversti ištisą visuomenę itin darbščia ir turtinga. Praėjus daugiau nei trims šimtams metų, kažkas šiame apibūdinime vis dar atrodo labai pažįstama…

Tammsaare’as prideda dar vieną nejaukų sluoksnį. Jo 1934 m. kūrinys „Õnnelikest ja õnnetuist aegadest“ primena, kad net ir geresnė sistema savaime žmonių nepadaro geresnių. Nuosavos valstybės turėjimas nepanaikino savanaudiškumo, valdžios troškimo, pavydo ar kitų žmogiškų silpnybių. Idealai yra viena, o tikras žmogus su savo poreikiais, baimėmis ir prieštaravimais – kas kita. Mokame kurti vis sudėtingesnes sistemas, bet kartu su jomis visada ateina tas pats žmogus.

Kaip dažnai žmogus klausia: kam arba dėl ko skirta visa ši mašinerija? Ar žmogaus gyvenimo tikslas – vis geriau išmokti joje veikti: daugiau pasiekti, geriau prisitaikyti, teisingai rinktis ir pagerinti savo padėtį? O gal būti žmogumi gali reikšti kur kas daugiau? Gal pasaulis yra ne vien vieta, kuria naudojamės, kurią tvarkome, vartojame ir formuojame pagal savo poreikius? Gal kitas žmogus gali būti daugiau nei vaidmuo mūsų gyvenime, gamta – daugiau nei išteklius, o laikas – daugiau nei vienetas, kurį reikia kuo efektyviau užpildyti?

Čia man dažnai primenama Jakobo Hurto 1870 m. mintis: „Kadangi niekada negalime tapti didingi jėga ar skaičiumi, turime tapti didingi dvasia, savo kultūra.“ Praėjus daugiau nei 150 metų, manau, tai tebėra labai geras klausimas. Ne kaip tapti didesniems vien turint daugiau, greičiau judant ir aukščiau kylant, bet kaip plačiai galime suvokti pasaulį, kiek atsakomybės galime prisiimti ir kiek toli už savęs bei dabarties siekia mūsų dėmesys.

Hartmutas Rosa vartoja rezonanso sąvoką: tai santykis su pasauliu, kuriame nesiekiame visko kontroliuoti ar pajungti savo valiai, bet galime būti nuoširdžiai kažko paveikti ir patys į tai atsiliepti. Tai gali būti santykis su kitu žmogumi, darbu, gamta, muzika, vieta, istorija ar svarbiu klausimu – su kažkuo, kurio vertė nepriklauso vien nuo to, kiek tai naudinga, išmatuojama ar pelninga.

Galbūt mūsų laikais Hurto raginimas „tapti didingiems dvasia“ galėtų reikšti, kad žmogaus pasaulis tampa platesnis už jo paties patogumą, sėkmę ir tiesioginius poreikius. O pažvelgę taip, ar galime įžvelgti viltį?

Nereikia laukti, kol pasikeis visas pasaulis. Kultūra auga iš to, kam patys skiriame dėmesį, ką rodome savo vaikams, kokiais santykiais ir vietomis rūpinamės ir kokių žaidimo taisyklių savo įtakos sferoje atsisakome laikyti savaime suprantamomis.

Apie tai norėtume kartu pamąstyti kitame Filosofijos klubo susitikime. Ką dabartinėje kultūroje verta išsaugoti ir perduoti toliau? Ko mūsų karta galėtų drąsiai atsisakyti? O kur, tarp visų šių didelio masto procesų, yra tikroji mūsų pačių veikimo erdvė?

Ateikite su savo patirtimi, klausimais ir mintimis. Iš anksto paruoštų atsakymų turėti nereikia – įdomiausia stebėti, ar iš skirtingų požiūrių ims rastis kažkas bendra.

Susitiksime lapkričio 1 d. 17.30 val. Pärnu Vabakonna Maja, Lai 14.

Susitikimo organizatorė Agnes Sirg: „Bandžiau suprasti, iš kur ateiname, kur esame dabar ir kur einame. Tiesiog stebėjau, kalbėjausi su žmonėmis ir tyrinėjau įvairius požiūrius bei pasaulėžiūras – vienus įkvepiančius, kitus niūrius. Labiausiai mane domina, ką su šiomis žiniomis ir įžvalgomis, įskaitant savąsias, daryti gyvenime.“

Dalyvavimas nemokamas, tačiau prašome registruotis per Fienta. Vietų skaičius ribotas, kad diskusija galėtų vykti ratu ir kiekvienas norintis turėtų galimybę pasidalyti mintimis. Jei turite laiko, galite atsinešti ir ką nors nedidelio bendram stalui!

Φ Laikas ir vieta
2026 m. lapkričio 1 d., sekmadienį, 17.30–19.30 val.
Pärnu Vabakonna Maja, Lai 14, Pärnu

ΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦΦ

Kas per vieta yra Filosofijos klubas?

Filosofijos klubas – tai vieta žmonėms, kurie negali nustoti vėl ir vėl klausti, kodėl gyvename būtent taip :) Tiems, kurie pastebi, kaip laikui bėgant keičiasi mūsų idėjos ir socialinės normos, ir domisi, kas lemia šiuos pokyčius. Žmonėms, kurie apmąstė žmogaus prigimtį, sąmonę, gyvenimo prasmę ar visuomenės veikimą ir, remdamiesi gyvenimo patirtimi, skaitymu ar dvasinėmis paieškomis, susidarė savitą supratimą. Tiems, kurie nori toliau tyrinėti šiuos klausimus ir išgirsti, kokias išvadas padarė kiti.

Prie mūsų stalo gali susitikti labai skirtingos pasaulėžiūros ir gyvenimo filosofijos. Šiuos skirtumus įdomu tyrinėti, kai norime suprasti vieni kitų mąstymą. Filosofijos klubą kuria jo dalyvių klausimai, pastebėjimai ir patirtys. Tikimės, kad kiekvienas į diskusiją atsineš ką nors iš savo minčių pasaulio. Tai gali būti gerai apgalvota pozicija, prieštaravimas, kurio dar nepavyko paaiškinti, arba klausimas, kurį sunku net nusakyti žodžiais.

Filosofijos išmanyti ar būti susipažinus su kuria nors konkrečia minties mokykla nebūtina, bet jei turite tokios patirties, labai laukiame! Svarbiausia – nuoširdus noras suprasti pasaulį ir save bei drauge su kitais pamąstyti šiek tiek giliau.

Kiekviename susitikime aptariama viena pagrindinė tema ir dalyvauja vienas diskusijos vedėjas. Pabaigoje kartu sutariame, ką aptarsime kitą kartą, ir pasiteiraujame, ar kas nors norėtų vesti kitą diskusiją (tai savanoriška). Susitinkame kartą per mėnesį, pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį!

Pärnu Vabakonna Maja
Lai 14, Pärnu
info@vabakonnamaja.ee
554 5412

(Parkavimas „Europark“ zonoje: 2 valandos nemokamai, naudojant parkavimo laikrodį. Mokamas parkavimas SMS žinute numeriu 1902 (automobilio registracijos numeris): EP 74 – 30 min. / 1 €, visa diena – 8 €.)