Archyvų diena ir naujai renovuotų patalpų atidarymas

Minime Archyvų dieną ir atidarome naujai renovuotas miesto archyvo patalpas.

Programa

Vokiečiai ateina: nacistinės Vokietijos skverbimasis į Skonę, 1933–1945 m.
10:30–11:15

Šiandien vis dar nedaug žinoma apie nacistinės Vokietijos režimo mėginimus daryti įtaką paprastiems piliečiams, nuomonės formuotojams ir organizacijoms Švedijos vietos bendruomenėse. Archyvų dieną autorius Johan Perwe atvyksta į Malmę papasakoti apie savo naujausią knygą „Främmande flagg“, kurioje nagrinėjamas nacistinės Vokietijos skverbimasis į Švediją ir propaganda XX a. ketvirtajame dešimtmetyje bei Antrojo pasaulinio karo metais. Knygoje aprašoma užsienyje gyvenančių etninių vokiečių veikla Švedijos vietos bendruomenėse: iniciatyvūs Vokietijos piliečiai gyveno po visą šalį išsibarsčiusiose vokiečių kolonijose, laikėsi nacių režimo taisyklių ir nuostatų ir noriai skleidė nacių ideologiją bendraminčiams tautiečiams bei švedams. Autorius ištyrė vokiečių nacių veiklą Švedijos vietos bendruomenėse, tačiau paskaitoje ypač daug dėmesio skirs strategiškai svarbiam uostamiesčiui Malmei. Kas čia buvo įtakingiausi vokiečiai? Kokia veikla jie užsiėmė? Kaip atrodė vietos gyventojų tarpusavio ryšiai?

Apie pranešėją
Johan Perwe – autorius, žurnalistas ir istorikas, gimęs 1964 m., užaugęs Norrköping ir Träslövsläge. Pastaruosius 20 metų jis gyvena Vaxholm. Kaip autorių, jį ypač domina Švedijos ir Vokietijos santykiai, nacių grupių veikla, pagalbos darbas ir pasipriešinimas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje bei Antrojo pasaulinio karo metais, ypatingą dėmesį skiriant pavienių žmonių veiksmams. Jis yra pasakojęs apie savo senelio iš motinos pusės pagalbos ir pasipriešinimo veiklą Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo metais, taip pat rašęs apie nacizmą ir pasipriešinimą Norrköping ir Linköping 1933–1945 m. Be rašymo, daugelį metų jis dirbo Švedijos vyriausybinėje įstaigoje „Forum för levande historia“ Stokholme spaudos atstovu ir tyrėju. Dabar jis yra atsakingas už šios įstaigos biblioteką.

Dviračių pėdsakai archyvuose
11:45–12:30

Šiandien dviračiai ir dviratininkai yra neatsiejama kasdienės aplinkos ir judėjimo įpročių dalis. Daugeliui žmonių dviratis yra transporto priemonė, kuria jie vyksta į darbą, mokyklą, parduotuves ir laisvalaikio užsiėmimus. Jis taip pat dažnai naudojamas mankštai ir poilsiui. Gebėjimas važiuoti dviračiu laikomas savaime suprantamu dalyku, nors taip yra ne visiems. Tačiau kokį vaidmenį dviratis atliko ir kokią reikšmę jam teikė skirtingais istorijos laikotarpiais? Archyvuose saugomi pasakojimai ir prisiminimai, apimantys 150 metų dviračių istoriją. Juose pasakojama, kaip žmonės mokėsi važiuoti dviračiu ir kaip nustojo tai daryti, apie pirmąjį dviratį ir dviračių vagystes, taip pat apie dviratį kaip transporto priemonę ir keliones dviračiais. Šie archyviniai pasakojimai tampa atspirties tašku aptariant dviračio vietą žmonių gyvenime.

Paskaita parengta remiantis tyrimų projektu „Dviratis ir laisvė: fizinių, erdvinių ir kultūrinių ribų peržengimas“, kuriame nagrinėtas dviratis kaip kolektyvinės ir individualios emancipacijos bei socialinės transformacijos priemonė.

Apie pranešėją
Charlotte Hagström yra etnologijos docentė ir archyvistikos vyresnioji lektorė Lundo universitete. H