Kur einu, kai nebeliko kur eiti?

Performansinis eskapizmo ir poreikio pabėgti tyrinėjimas – bei atviras žvilgsnis į tai, nuo ko šis impulsas prasideda. Spektaklis apie žmones, kurie kasdieniame gyvenime jaučiasi izoliuoti ir susvetimėję. Jie trokšta pokyčių, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Jie svajoja pabėgti į vietą, kur nereikėtų vienu metu laikytis pozicijos dėl visko – į vietą, kur jų nepasiektų rūpesčiai ir taisyklės. Kai pasaulio triukšmas tampa nepakeliamas, iškyla erdvės, vadinamos Tuneliu, vizija. Tai požeminis labirintas su žemyn besileidžiančiais laiptais, tamsiais koridoriais ir pamirštais kambariais. Pamažu, bet užtikrintai ši vizija ima išstumti jų tikrovę. Tunelis tampa manija ir pabėgimo keliu – sprendimu tam, ko, regis, neįmanoma išspręsti. Kažkur šio labirinto gelmėse slypi erdvė, kurioje laikas nejuda ir viešpatauja tyla.

Scenoje: Grete Jürgenson, Ilo-Ann Saarepera, Elise Metsanurk, Juhan Soon, Germo Toonikus
Autorius-režisierius: Kirill Havanski
Dramaturgas: Andreas Aadel
Dailininkė: Riin Maide
Vaizdo menininkas: Péter Kollányi
Garso menininkas: Dominik Hisslinger (DE)
Šviesų dailininkas: Oskar Harding
Plakato fotografija: Agate Tūna (LV)
Prodiuserės: Lisanna Annus, Marie Valgre

Premjera: 2026 m. spalio 23 d. Tartu Naujojo teatro Didžiojoje salėje