KUSMIS IšsaugotiVisi renginiai

Aleksandr Popov „Kodėl aš pasilikau...?“

Originalus pavadinimas: ALEKSANDR POPOV "MIKS MA JÄIN ...?"

Kada
2026-11-26, ketvirtadienis · 19:00–20:00Estijos laikas
Organizatorius
Aleksandr Popov
Kaina
nuo 5 €
Bilietai ir informacija
Pridėti į kalendorių
Google CalendarOutlook
Išsaugoti
WhatsApp
Kopli Couture vintage / bar, Telliskivi tänav 60a, 10412 Tallinn, Harju maakondAtidaryti KUSMIS žemėlapyje

Atlikėjas: Aleksandr Popov
Žanras: Stand-up komedija
Kalba: estų
Trukmė: 60 min.
Bilietai: €5/€10

„Kodėl aš pasilikau...?“ – tai intymi, itin nuoširdi valanda, pagardinta juoduoju humoru. Joje nagrinėjamas gyvenimas ant bedugnės krašto – vietoje, kur viltis ir neviltis susiduria su absurdu. Tai žvilgsnis atgal į gyvenimą, kuris beveik taip ir nebuvo nugyventas. Apmąstymai apie akimirkas, kai pasaulis atrodė pernelyg triukšmingas, kūnas – pernelyg pavargęs, o protas – pernelyg sutrikęs, kad galėtų eiti toliau. Autorius veda publiką per asmenines krizes, saviironiją ir psichikos nuosmukį, tai darydamas stebėtinai aiškiai, su humoru ir drąsiai atverdamas save.

Ši valanda kelia ne vien klausimą „Kodėl aš vos nepasitraukiau iš gyvenimo?“, bet ir „Kodėl to nepadariau?“ – ir kokią prasmę gyvenimas turi patyrus tuštumą. Tai humoristinis ir tragiškas dialogas su savo kūnu ir protu, kviečiantis publiką ne tik juoktis, bet ir susimąstyti apie savo vidinius šešėlius. Nes kartais, pakankamai ilgai žvelgęs į bedugnę, staiga pamatai jos kvailio šypseną... O tas kvailys – tu!

„2023 m. liepos 11-oji – diena, kuri turėjo būti mano paskutinis susidūrimas su šiuo pasauliu, kupinu kančios ir tamsių akimirkų. Pasauliu, kuriame nuolatinė, minorinė, sielą draskanti kančia gyvenimą groja smuiku kalbančiai beždžionei. Tai turėjo būti pabaiga. Ironiška, kad patyriau tai, kas vadinama išėjimo iš kūno patirtimi. Atrodė, tarsi būčiau stebėtojas, žiūrintis į savo paties žmogišką griuvėsį, kuris norėjo baigti savo gyvenimą. Man net pakako aiškaus proto parašyti atsisveikinimo laišką, tuo pat metu praryjant visą dekadanso ir tamsos absurdą. Tačiau baigus rašyti ore kažkas liko kyboti. Kažkas liko neišspręsta. Negalėjau suprasti: kaip man toliau gyventi?

Ši valanda – apie tą tarpinę akimirką, kai stovi ant sprendimo, žadančio pabaigą, slenksčio. Ne tik apie tai, kodėl norėjau pasitraukti, bet ir apie tai, kodėl to nepadariau. Tą akimirką mano galvoje buvo beveik viskas prarasta. Namai buvo virtę sąvoka, o ne vieta. Mano kūnas buvo pavargęs, yrantis kiautas. Mano pojūčiai – ateities vizijų raizginys, maitinamas praeities klaidų. Buvau vienas ir visko prislėgtas. Norėjau pasitraukti...

Tai pokalbis su savimi. Su savo paties vaiduoklišku atspindžiu. Pasakojimas apie išankstines nuostatas ir saviapgaulę, per daugelį metų susikaupusią tarsi dulkių sluoksnis proto rūmų knygų lentynose. Taip stengiausi pasiduoti kritimui į bedugnę, kad akimirkai pamiršau gyventi. Ir kai stovėjau ant bedugnės krašto, savo paties suskilusio pasaulėvaizdžio mozaikoje, prisiminiau visas tas absurdiškas akimirkas, atvedusias mane prie to krašto.“ #tallinnfringe2026

Žiūrėti šaltinį

Informacija gauta iš šaltinio. Pakeitimus tikrinkite pas organizatorių.