LABANAKT, MAMA

Ten, kur debesys ganos nakty, Seka mama sapnelį tavo. Užsimerk ir neverk, Mik, užmik, saulele mano… Jaukus ir šiltas, gal kiek per daug daiktais apkrautas motinos kambarys. Jame tarp įvairių formų bei spalvų nėrinių, daugybės dėžių ir saldžių pyragaičių su plikytu kremu vakarą leidžia motina Telma ir jos suaugusi dukra Džesė. Tik į įprastą ir atpažįstamą rutiną staiga įsiterpia Džesės žodžiai apie planuojamą savižudybę. Ši žinia tampa atskaitos tašku, priverčiančiu veikėjas su didesne atida pažvelgti vienai į kitą, iš naujo apmąstyti gyvenimą ir mirtį.