IX Tallinn feat. Reval – Eksperimentinis barokas

Programa: J. Klein der Junger, J. S. Bach, G. Ph. Telemann, J. Ph. Rameau

Pavel Serbin – barokinis violončelė (Vengrija)
Reinut Tepp – klavesinas

Ši programa skirta barokinio violončelės repertuarui ir XVIII a. kompozitoriams, ieškojusiems naujų komponavimo technikų bei kontekstų. Tuo metu violončelė kaip solinis instrumentas dar buvo gana naujas reiškinys: pirmosios spausdintos violončelės sonatos Italijoje pasirodė apie 1697 m. Prireikė laiko, kol kompozitoriai ėmė rimtai vertinti šį instrumentą. Antrąjį spausdintą „oeuvre“ sudarė sonatų rinktinė, skirta Basse de violon (vienam iš tuometinių violončelės pavadinimų), kurią 1717 m. Amsterdame išleido olandų verslininkas Jacob Klein der Jünger. Klein vadino save mėgėju, tačiau buvo itin gabus violončelininkas ir nepaprastos vaizduotės kompozitorius, kurio kūrybinė fantazija, regis, neturėjo ribų. Kaip stilistinį pavyzdį pasirinkęs Corelli, jis rėmėsi ir senesnio, XVII a. stylus phantasticus bruožais. Jo novatoriškos harmoninės idėjos derinamos su įvairiais violončelės scordatura derinimais.

Antroji programos tema – transkripcijos menas. Pasirinkome puikią, tačiau šiandien mažai žinomą kūrinių dviem violončelėms (violončelei ir basso continuo) rinktinę, išleistą Paryžiuje apie 1750 m. Joje – nežinomo autoriaus aranžuotos gerai žinomos liaudies melodijos (pavyzdžiui, „Fürstemberg“) ir ištraukos iš Rameau operų. Kūriniai nebuvo tiesiog perkelti į kitą tonaciją ir pritaikyti violončelei – melodijos taip pat varijuojamos ir keičiamos.

Trečioji programos tema – šiuolaikinis eksperimentas su transkripcijomis. Tikslas buvo ne iš naujo sukomponuoti kūrinį ar paversti jį koliažu, kaip, pavyzdžiui, yra daręs Michael Nyman (g. 1944 m.), bet ieškoti jo istorinio konteksto. Iš G. Ph. Telemanno 12 fantazijų viola da gamba instrumentui keturios galėjo būti iš pradžių skirtos violončelei. Todėl jų „sugrąžinimas“ į numanomą pirminę formą pats savaime yra iššūkis. Atlikdami J. S. Bacho II siuitą siekiame išryškinti jos prancūzišką stilių, pateikdami ją kaip prancūziškas pièces de viole, paprastai atliekamas su basso continuo – šiuo atveju „dviem violončelėms ir klavesinui“ (concert pour deux violoncelles et clavecin).

Daugiau informacijos apie festivalio koncertus, kuriems reikalingi bilietai, nemokamus arba su muziejaus bilietu lankomus koncertus jaunimui, meistriškumo kursus, dirbtuves ir susitikimus rasite festivalio svetainėje: www.tallinnfeatreval.eu