„Kokios spalvos yra normalu?“ Pokalbis su Marge Monko ir Linda Kaljundi

Pokalbis apie spalvą, galią ir fotografiją

Lapkričio 19 d., ketvirtadienį, 18.00 val. menininkė Marge Monko ir istorikė bei kuratorė Linda Kaljundi susitiks Fotomuuseum, kad aptartų fotografijoje slypinčius ir atvirus galios santykius, susijusius su spalva. Kas sprendžia, koks odos atspalvis yra „teisingas“? Kaip fotografinės spalvų atkūrimo normos veikė žmonių vaizdavimą? Ir kada spalva tampa daugiau nei technine savybe – priemone socialinėms hierarchijoms įtvirtinti? Remiantis fotografijos istorija, pokalbyje bus nagrinėjama, kaip istoriniai žmonių vaizdavimo būdai išlieka ir toliau veikia įvairias šiandien marginalizuojamas grupes.

Iš pirmo žvilgsnio spalva atrodo esanti viena pagrindinių regėjimo savybių. Tačiau spalvų atkūrimas fotografijoje niekada nebuvo vien techninis klausimas. Už kiekvienos spalvų normos slypi pasirinkimai, o dažnai ir prielaidos apie tai, koks žmogus, odos atspalvis ar išvaizda laikomi norma. Todėl pasirinkimai, nulėmę fotografinės technologijos raidą, turėjo poveikį, gerokai peržengiantį paties atvaizdo ribas. Pavyzdžiui, dešimtmečius spalvotos nuotraukos buvo kalibruojamos naudojant vadinamąsias „Kodak Shirley“ korteles, kuriose šviesiaodės moters odos atspalvis buvo laikomas etalonu. Taigi techninė norma taip pat tapo nebylia samprata apie tai, kaip turėtų atrodyti natūralus ir teisingas žmogaus fotografinis atvaizdas.

Menininkė Marge Monko šiuos klausimus nagrinėjo instaliacijoje „Blond“ (2021), kuri įsiterpia į nuolatinę Kumu Estijos meno ekspoziciją „Tapatybės peizažai“. Kūrinys sieja istorinius odos spalvos vaizdavimo fotografijoje standartus su XX a. ketvirtojo dešimtmečio grožio idealais, ypač šviesiaplaukės mėlynakės moters įvaizdžiu. Jame atkreipiamas dėmesys į fotografijos vaidmenį kuriant grožio standartus, nacionalinius stereotipus ir normatyvinius kūno vaizdinius.

Pokalbyje Monko ir Kaljundi nagrinės spalvos reikšmes meninės praktikos, fotografijos istorijos ir kolonijinio žvilgsnio požiūriu. Temos apims odos spalvos klasifikavimą, etnografinę fotografiją, rasines hierarchijas ir tai, kaip, regis, objektyvios bei mokslinės vaizdavimo technologijos padėjo įtvirtinti socialinius prietarus. Taip pat bus aptartas estų menininkės Anna-Stina Treumund kūrinys „Nahk / Skin“ (2015), keliantis klausimą, kaip odos spalvos įvardijimas ir skirstymas veikia mūsų tapatybės, priklausymo ir skirtumo supratimą. Kiek spalvos yra tai, ką mato akis, o kiek – tai, ką išmokome matyti?

Marge Monko – menininkė, kurios kūryboje susipina fotografija, vaizdo menas ir instaliacija. Ji tyrinėja, kaip reklama, fotografija ir kiti vizualiniai vaizdiniai formuoja mūsų požiūrį į lyčių vaidmenis, grožį, meilę ir troškimą. Jai taip pat rūpi odos spalvos ir grožio idealų sąsajos bei tai, kaip fotografija prisidėjo prie išvaizdos, laikomos norma, apibrėžimo.

Linda Kaljundi – istorikė ir kuratorė, kurios kūryboje išryškinama istorijos ir vizualiosios kultūros sąveika. Ji tyrinėja, kaip vaizdai formavo mūsų praeities, nacionalinės tapatybės, kolonializmo ir galios santykių sampratą.

Pokalbis yra Fotomuuseum kasmetinės spalvotosios fotografijos tematikos parodos „Värvikõdi“ viešosios programos dalis. Nuo šio sezono į Fotomuuseum renginius patenkama tik su bilietu; muziejaus kortelė teisės įeiti nesuteikia.