Marija Stiuart

Režisierė Inese Mičule, išsaugodama Rainio vertimą, Schillerio pjesės „Marija Stiuart“ konfliktus perkelia į šių dienų visuomenės kontekstą. „Man tai bus spektaklis apie valdžią, lytį, politinę atsakomybę, viešąjį įvaizdį ir tai, koks atsitiktinis iš tiesų yra mūsų vaidmuo valdžios hierarchijoje.“ Režisierė siekia Marijos Stiuart, Škotijos karalienės, ir Elžbietos I konfliktą paversti psichologine bei politine dviejų moterų dvikova, o ne vien istorine drama. Vienas pagrindinių spektaklio klausimų: ar įmanoma pasakyti, kuri iš dviejų karalienių yra laisva? Ar šios dvi moterys gebės matyti viena kitą kaip žmones, o ne vien kaip politines funkcijas? Friedricho Schillerio tragedijoje „Marija Stiuart“ (1801) istorinis konflikto pagrindas – XVI a. antroje pusėje Anglijos karalienės Elžbietos I (1533–1603) įtvirtinama valdžia: ji glaudžiai telkė aplink save šalininkus ir ėmėsi politinių varžovų. Pjesė prasideda po teismo proceso, kai Marijai Stiuart (1542–1587) jau paskirta mirties bausmė. Schilleris pjesėje akis į akį suveda dvi varžoves, kurios taip pat yra giminaitės. Istorijoje taip niekada nenutiko. Marija Stiuart vylėsi, kad Elžbieta I vis dėlto ją išlaisvins, tačiau 1587 m. jai buvo įvykdyta mirties bausmė nukertant galvą.