Stiklinis žvėrynas

Amerikiečių dramaturgo Tennessee’io Williamso 1944 m. parašyta autobiografinė pjesė „Stiklinis žvėrynas“ – vienas XX a. dramos šedevrų, todėl neatsitiktinai režisieriai vėl ir vėl renkasi ją statyti. Kaip ir dauguma Williamso pjesių, „Stiklinis žvėrynas“ yra giliai autobiografinis kūrinys, atspindintis tragišką paties dramaturgo ir jo sesers Rose Isabel likimą. Kaip motinai leisti savo vaikams, kurie yra kitokie ir nenori arba, tiksliau, nepajėgia rinktis įprastų gyvenimo kelių, patiems kurti savo gyvenimą? Šiuo metu, kai daugelis jų amžininkų neranda sau vietos gyvenime, „Stiklinis žvėrynas“ tampa tobula metafora žmonėms, įstrigusiems savo pačių šešėlių pasaulyje. Spektaklis taip pat pasakos apie tai, kad konfliktas slypi mumyse. Kodėl kartais taip sunku išsilaisvinti iš savo kompleksų, abejonių ir baimių kalėjimo? „Šioje pjesėje toliau aiškinsiuosi savo santykį su man artimiausiu dramaturgu“, – sako režisierė Inese Mičule. Savo interpretacijoje ji ypač siekia atskleisti Wingfieldų šeimos motinos tragediją ir sūnaus Tomo troškimą pabėgti iš „stiklinio žvėryno“, kuriame jam tenka apsimesti tuo, kuo nėra. Spektaklis nominuotas 2025/2026 m. „Spēlmaņu nakts“ sezono kategorijoje „Metų jaunasis scenos menininkas“ – Elizabete Milta (Laura Wingfield spektaklyje „Stiklinis žvėrynas“, Valmieros teatras).