Stiklinis žvėrynas

Amerikiečių dramaturgo Tennessee’io Williamso 1944 m. pjesė „Stiklinis žvėrynas“ – prisiminimų pjesė ir vienas XX a. dramos šedevrų; neatsitiktinai režisieriai prie jos grįžta vėl ir vėl. Kaip ir dauguma Williamso pjesių, „Stiklinis žvėrynas“ yra giliai autobiografinis kūrinys, atskleidžiantis skaudų paties dramaturgo ir jo sesers Rose Isabel likimą. Kaip motina gali išleisti savo vaikus į pasaulį, jei jie kitokie ir nenori – o tiksliau, negali – eiti įprastais keliais? Tuo metu, kai daugelis jų amžininkų gyvenime neranda sau vietos, „Stiklinis žvėrynas“ tampa tobula metafora žmonėms, įkalintiems nuosavame šešėlių pasaulyje. Spektaklyje taip pat bus kalbama apie tai, kad konfliktas slypi mumyse. Kodėl kartais taip sunku išsivaduoti iš savo kompleksų, abejonių ir baimių kalėjimo? „Šiame spektaklyje toliau tyrinėsiu savo santykį su man artimiausiu dramaturgu“, – sako režisierė Inese Mičule. Savo interpretacijoje ji ypač nori išryškinti Wingfieldų šeimos motinos tragediją ir jos sūnaus Tomo troškimą pabėgti iš „stiklinio žvėryno“, kuriame jam tenka apsimesti tuo, kuo jis nėra. Spektaklis nominuotas 2025/2026 m. „Spēlmaņu nakts“ apdovanojimuose kategorijoje „Metų jaunasis scenos menininkas“ – Elizabete Milta (Laura Wingfield spektaklyje „Stiklinis žvėrynas“, Valmieros teatras).