Stiklinis žvėrynas

Amerikiečių dramaturgo Tennessee’o Williamso atminties pjesė „Stiklinis žvėrynas“ (1944) – vienas XX a. dramos šedevrų; nenuostabu, kad režisieriai prie jos grįžta vėl ir vėl. Kaip ir dauguma Williamso pjesių, „Stiklinis žvėrynas“ yra giliai autobiografinis kūrinys, primenantis tragišką tiek paties dramaturgo, tiek jo sesers Rose Isabel likimą. Kaip motina gali išleisti savo vaikus į pasaulį, jei jie kitokie ir nenori – tiksliau, negali – eiti įprastais keliais? Šiuo metu, kai daugelis mūsų amžininkų neranda savo vietos gyvenime, „Stiklinis žvėrynas“ tampa taikia metafora žmonėms, įkalintiems savo pačių šešėlių pasaulyje. Spektaklis taip pat kalbės apie tai, kaip konfliktas slypi mumyse. Kodėl kartais taip sunku išsilaisvinti iš savo kompleksų, abejonių ir baimių kalėjimo? „Šioje pjesėje toliau aiškinsiuosi savo santykį su artimiausiu man dramaturgu“, – sako režisierė Inese Mičule. Savo interpretacijoje ji ypač nori atskleisti Wingfieldų šeimos motinos tragediją ir sūnaus Tomo troškimą pabėgti iš „stiklinio žvėryno“, kuriame jam tenka apsimesti tuo, kuo nėra. Spektaklis nominuotas 2025/2026 m. „Spēlmaņu nakts“ apdovanojimams kategorijoje „Metų jaunasis scenos menininkas“ – Elizabete Milta (Laura Wingfield spektaklyje „Stiklinis žvėrynas“, Valmieros teatras).