Po Šiaurės žvaigžde: 2 dalis

„Nesvarbu, ar vyksta karai, ar kas kita – reikia mylėti. Tuoktis ir turėti vaikų. Šį pasaulį sunaikins tų didžiųjų žmonių darbai. Mes, maži žmonės, turime tik stengtis, kad šis pasaulis gyvuotų toliau.“

Dviejų dalių spektaklis „Po Šiaurės žvaigžde“ – įtaigus scenos kūrinys apie Koskelų šeimos ir mūsų tautos likimus, matomus ir išgyvenamus Almos Koskelos (Tuula Väänänen) akimis. Tai pasakojimas apie žemę, darbą ir meilę, kuri išlieka net tada, kai viską užgriūva konfliktai ir karai. Alma veda žiūrovus per dešimtmečius, pasakodama apie savo, kaip motinos, o vėliau ir senelės, patirtį.

„Po Šiaurės žvaigžde: 1 ir 2 dalys“ – nauja sceninė Väinö Linnos (1920–1992) to paties pavadinimo trijų dalių šedevro (1959–1962) adaptacija. Savo trilogija Linna visiems laikams pakeitė tai, kaip suomiai supranta savo istoriją ir skausmą. Kilęs iš darbininkų šeimos, Linna suteikė veidus ir balsus nuomininkams ūkininkams ir darbininkams, atskleisdamas Raudonųjų – Suomijos pilietinį karą (1918) pralaimėjusios pusės – patirtis ir motyvus. „Po Šiaurės žvaigžde“ jis metė iššūkį oficialiam istoriniam pasakojimui, kurį daugiausia buvo padiktavę nugalėtojai – Baltieji.

„Už klojimo jie visada pralaimi. Iš už klojimo leidžiamės į maištą ar karą – kad būtume nušauti arba dirbtume. Kad ir kur eitume.“

Spektaklį adaptavo ir režisavo Esa-Matti Smolander. Kviestinės kūrėjos – scenografė Helka Saariniemi ir kostiumų dailininkė Iida Ukkola. Šukuosenų ir grimo dizainą kūrė Eija Juutistenaho, garso dizainą – Jari Niemi, o apšvietimo dizainą – Jukka Kyllönen. Scenoje pasirodo iš viso 13 mūsų teatro aktorių. Spektaklis rodomas suomių kalba, su subtitrais anglų kalba.