Po Šiaurės žvaigžde: 1 dalis

„Ar karai, ar kas kita – mylėti reikia. Veskite ir turėkite vaikų. Šį pasaulį pasmerktų žlugti tų didžiųjų vyrų veiksmai. Mums, mažiems žmonėms, belieka stengtis išlaikyti šį pasaulį.“

Dviejų dalių spektaklis „Po Šiaurės žvaigžde“ – galingas scenos kūrinys apie Koskelų šeimos ir mūsų tautos istoriją, matomą ir išgyvenamą Almos Koskelos (Tuula Väänänen) akimis. Tai pasakojimas apie žemę, darbą ir meilę, kuri išlieka net tada, kai ją užgriūva konfliktai ir karai. Alma veda žiūrovus per dešimtmečius, dalydamasi savo patirtimi iš pradžių kaip motina, o vėliau – kaip močiutė.

„Po Šiaurės žvaigžde“: 1 ir 2 dalys – nauja sceninė Väinö Linna (1920–1992) trijų dalių to paties pavadinimo šedevro (1959–1962) adaptacija. Savo trilogija Linna visam laikui pakeitė tai, kaip suomiai suvokia savo istoriją ir skausmą. Remdamasis savo darbo fabrike patirtimi, Linna suteikė veidus ir balsus nuomininkams ūkininkams bei darbininkams ir atskleidė raudonųjų – pralaimėjusios Suomijos pilietinio karo (1918) pusės – patirtis bei motyvus. „Po Šiaurės žvaigžde“ jis metė iššūkį oficialiam istoriniam pasakojimui, kurį daugiausia buvo padiktavę nugalėtojai – baltieji.

„Už kluono jie visada pralaimi. Iš už kluono mes iškeliaujame į maištą ar karą – būti sušaudyti arba dirbti. Kad ir kur mus pasiųstų.“

Spektaklį adaptavo ir režisavo Esa-Matti Smolander. Kviestiniai kūrėjai – scenografė Helka Saariniemi ir kostiumų dailininkė Iida Ukkola. Eija Juutistenaho atsakinga už šukuosenų ir grimo dizainą, Jari Niemi – už garso dizainą, o Jukka Kyllönen – už apšvietimo dizainą. Scenoje pasirodo iš viso 13 mūsų teatro aktorių. Spektaklis rodomas suomių kalba, su angliškais subtitrais.