KUSMIS IšsaugotiVisi renginiai

Juha Metso (Suomija) fotografijos projektas „LOST ISLANDS“

Originalus pavadinimas: Juha Metso (Soome) fotoprojekt KAOTATUD SAARED

Kada
2026-11-07, šeštadienis – 2027-01-10, sekmadienisDarbo laikas: žr. šaltinį.
Organizatorius
Uue Kunsti Muuseum
Kaina
6–10 €
Žiūrėti šaltinį
Pridėti į kalendorių
Google CalendarOutlook
Išsaugoti
WhatsApp
Uue Kunsti Muuseum, Rüütli tänav 40a, Pärnu, 80010 Pärnu maakond, EestiAtidaryti KUSMIS žemėlapyje

Juha Metso (Suomija) fotografijos projektas „LOST ISLANDS“ Naujojo meno muziejuje, 2026-11-07–2027-01-10

Vaizdo įrašai ir fotografijos iš atokių Suomijos įlankos salų

Rytinėje Suomijos įlankos dalyje yra keturios buvusios Suomijos salos: Suursaari, Tütarsaari, Lavansaari ir Seiskari. Salos, ypač Suursaari, vėl tapo reikšmingos, nes Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat padidino įtampą Baltijos jūroje. Salos, dabar priklausančios Rusijai, nebepasiekiamos.

Parodoje pristatoma unikali fotografijų ir vaizdo medžiaga apie salas, kurias Suomija prarado Sovietų Sąjungai per Žiemos karą, jų gamtinę aplinką ir dabartinius gyventojus, taip pat praeityje ten suomių paliktus pėdsakus. Fotografas Juha Metso 1999–2019 m. Suursaarį aplankė septynis kartus, o kitas atokias salas – po vieną kartą. Jo fotografijose išsaugota tai, kas salose liko, kad tai galėtų išvysti ateities kartos.

„Siekiame sugrąžinti senąsias Suomijos salas į suomių ir estų sąmonę“, – sako parodos kuratorė Marjo Näkki.

Parodoje „LOST ISLANDS“ pristatoma unikali fotografijų ir vaizdo medžiaga. Trumpuosiuose filmuose pasakoja salų gyventojai ir jų palikuonys. Fotokoliažuose panaudotos senos archyvinės nuotraukos. Taip sukurta unikali ir dramatiška paroda, pasakojanti salų istoriją ir, svarbiausia, ilgesį. Istorijos ir prisiminimai sieja žmones su jų šaknimis. Virš visko sklando jūrinis erelis – pagrindinis parodos motyvas. „Jūrinis erelis simbolizuoja tęstinumą. Galiausiai gamta nugali, kad ir kas būtų valdžioje“, – sako fotografas Juha Metso.

Dar iki karų salose klestėjo gyvybinga Suomijos salyno kultūra. Žmonės pragyveno iš jūros. Salų gyventojai palaikė draugiškus prekybinius ryšius su estais. Suursaari buvo populiari turistų lankoma vieta, vasarą traukusi menininkus ir rašytojus. Prieš pat Žiemos karą civiliai gyventojai buvo evakuoti iš salų. Evakuacija tapo nuolatinė, kai Suomija prarado salas Sovietų Sąjungai.

Dailės istorikė Mai Levin parodoje pristato estų menininkus, kuriuos įkvėpė Suursaari. 1818 m. vasarą Carl Friedrich von Kügelgen (1772–1832) sepijos atspalvių piešiniuose įamžino Suomijos uolų, miškų ir ežerų peizažus. Profesorius Voldemar Vaga pagrįstai laikė Augustą Matthiasą Hageną (1794–1878) Suursaario didingo gamtos grožio atradėju. Hageno piešiniai ryškūs ir tapybiški, nors detalės juose kruopščiai išbaigtos. Güntheris Reindorffas (1889–1974) buvo išskirtinis menininkas, kuris, art nouveau stiliui bręstant, iš jo išplėtojo savitą, gyvybingą ir savitą braižą. Jo stiliaus meistryste žavi tiek studijos, perteikiančios šviežią tiesioginio gamtos stebėjimo įspūdį, tiek dideli užbaigti piešiniai – kerinčios peizažo vizijos. Vienas jų – kūrinys „Sibelius’s Finlandia“, kurį galima laikyti grafiniu Jeano Sibeliuso simfoninės poemos atitikmeniu.

Parodą sudaro vaizdo įrašai, kuriuose įamžinti salose gyvenusių žmonių prisiminimai, taip pat archyvinė medžiaga iš Suomijos ir Estijos. Joje taip pat eksponuojamos Juha Metso Suursaario fotografijos. Be to, pristatoma Suomijos salos Suursaario tema sukurtų Estijos menininkų darbų rinktinė.

Padėka: Eesti Kultuurkapital, Pärnu linn, Eesti Kunstimuuseum, Eesti Meremuuseum.

Informacija gauta iš šaltinio. Pakeitimus tikrinkite pas organizatorių.