Skiso

Vahur Keller „SKISO“

Autorius, režisierius ir garso dizaineris: Vahur Keller
Dailininkė: Britt Urbla Keller
Choreografė: Kristina Paškevicius
Šviesų dailininkas: Rene Topolev
Aktoriai: Meelis Kubo, Elina Reinold, Liis Haab

Naujas „Kellerteater“ spektaklis „Skiso“ – psichologinis trileris, įkvėptas Edwardo Theodore’o Geino, vadinto „Plainfieldo Ghoul“, gyvenimo, Roberto Blocho apsakymo „Psycho“ ir to paties pavadinimo Alfredo Hitchcocko filmo.

Mirusią motiną su savimi gyvenime išsaugojusio vyro vaizdinys jau kelerius metus neduoda ramybės režisieriui ir dramaturgui Vahurui Kelleriui. Tai, kaip mirusieji valdo gyvųjų gyvenimus, yra ne tik turtinga archetipinės dramos medžiaga, bet ir giliai žmogiška, visuomet aktuali tema. Mūsų atmintyje gyvena visi mums svarbūs žmonės – kartais su jais kalbamės, o kartais jie mums pataria. Seniai mirę žmonės vis dar daro įtaką ištisų tautų likimams. Kartais jų kūnai palaidojami ne žemėje, o po mirties išsaugomi, kad žmonės galėtų gyventi ir bendrauti su savo protėviais toje pačioje fizinėje erdvėje.

Kur žmogaus sąmonėje gyvena mirusysis ir kuo jis skiriasi nuo gyvo pašnekovo? Net bendraudami su gyvais žmonėmis galime priimti ir suprasti tik tai, kam esame pasirengę – tai, kas jau tam tikru pavidalu glūdi kažkur mūsų mintyse. Bendraujant su mirusiaisiais dialogas tikriausiai vyksta tarp skirtingų mūsų pačių sąmonės dalių, o naujos idėjos ar sprendimai veikiausiai kyla panašiai kaip bendraujant su gyvaisiais. Tačiau tai tik bendras, paviršutiniškas paaiškinimas.

Kas nutinka, kai žmogaus, gyvenančio tik su mirusiaisiais ir daugiausia su jais bendraujančio, sąmonėje atsiranda kitas gyvas žmogus – toks, kurio elgesys ne visada toks nuspėjamas kaip jam įprastų pašnekovų? Toks įvykių posūkis galėtų sutrikdyti net mirusiuosius.

„Kellerteater“ būdingu stiliumi kuriamas spektaklis tyrinėja, kas galėjo vykti Edo Geino, gyvenimą baigusio psichiatrijos klinikoje, mintyse, ir nagrinėja neryškias ribas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių.