Skiso

Vahur Keller „SKISO“

Autorius, režisierius ir garso dizaineris: Vahur Keller
Dailininkė: Britt Urbla Keller
Choreografė: Kristina Paškevicius
Šviesų dailininkas: Rene Topolev
Aktoriai: Meelis Kubo, Elina Reinold, Liis Haab

Naujasis Kellerteater spektaklis „Skiso“ – psichologinis trileris, įkvėptas Edwardo Theodore’o Geino, „Plainfieldo ghoul’o“, gyvenimo, Roberto Blocho apsakymo „Psycho“ ir to paties pavadinimo Alfredo Hitchcocko filmo.

Vyro, gyvenančio su mirusia motina, motyvas jau kelerius metus neduoda ramybės režisieriui ir dramaturgui Vahurui Kelleriui. Tai, kaip mirusieji valdo gyvųjų gyvenimus, yra ne tik turtinga archetipinės dramos medžiaga, bet ir giliai žmogiška, laikui nepavaldi tema. Mūsų prisiminimuose gyvena visi mums svarbūs žmonės – kartais su jais kalbamės, kartais jie mums pataria. Seniai mirę žmonės vis dar daro įtaką ištisų tautų likimams. Kartais jų kūnai ne palaidojami, o po mirties išsaugomi, kad žmonės galėtų toliau gyventi ir bendrauti su savo protėviais toje pačioje fizinėje erdvėje.

Kur žmogaus sąmonėje gyvena mirusysis ir kuo jis skiriasi nuo gyvo pašnekovo? Net bendraudami su gyvais žmonėmis galime priimti ir suprasti tik tai, kam mūsų sąmonė pasirengusi – kas joje jau viena ar kita forma egzistuoja. Bendraujant su mirusiaisiais, dialogas tikriausiai vyksta tarp skirtingų mūsų pačių sąmonės dalių, o naujos idėjos ar sprendimai, ko gero, kyla panašiai kaip ir bendraujant su gyvaisiais. Tačiau tai – tik bendras ir paviršutiniškas požiūris.

Kas nutinka, kai į žmogaus, gyvenančio vien su mirusiaisiais ir daugiausia bendraujančio su jais, sąmonę įžengia kitas gyvas žmogus – toks, kuris ne visuomet elgiasi taip nuspėjamai kaip iki šiol buvę jo pašnekovai? Toks įvykių posūkis gali net išmušti mirusiuosius iš vėžių.

Kellerteater būdingu stiliumi kuriamame spektaklyje tyrinėjama, kas galėjo vykti Ed Geino, gyvenimą baigusio psichiatrijos klinikoje, mintyse, ir apčiuopiamos miglotos ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių.