Reet Ilves antpirščių paroda „Antpirštis – siuvėjos skydas“

Reet Ilves kolekcijoje yra daugiau nei 200 antpirščių. Šioje parodoje eksponuojama 170 iš jų – šis skaičius turi ypatingą reikšmę. Buvusi Tori valsčiaus gyventoja Reet Ilves, dabar gyvenanti Võrumaa, norėjo, kad jos kolekcija pagerbtų Tori žirgyno 170-ąsias metines. Jos brolis visą gyvenimą užsiėmė žirginio sporto veikla ir dirbo jojimo treneriu. Minint sukaktį, 170 antpirščių atkeliavo į Seljametsa muziejų.

Ji pradėjo kolekcionuoti 1976 m., kai mokėsi siuvimo. Tamulos siuvykloje ji įgijo vyriškų viršutinių drabužių siuvėjos kvalifikaciją. Ten buvo naudojamos tvirtos medžiagos, o siūti jas be antpirščio buvo beveik neįmanoma.

Vienas kolekcijos antpirštis yra itin neįprastas: jo galiukas nupjautas. Tai buvo pirmasis Reet antpirštis, skirtas praktikai. Mokydamasi ji turėjo įprasti siūti antpirščio šonu, o ne stumti adatą jo galiuku. Antpirščio galiukas buvo nupjautas, kad besimokantieji siūdami būtų priversti naudoti jo šoną.

Antpirščiai buvo ne vien siuvėjo įrankiai. Tai buvo kasdieniai pagalbininkai, turėję atlaikyti nesuskaičiuojamą daugybę dygsnių. Tai vis dar galima pastebėti ant kai kurių senų antpirščių. Palaikius juos prieš šviesą, matyti mažytės skylutės ir nusidėvėjimo žymės. Tai daugelio metų darbo rezultatas: adatos galas vėl ir vėl spaudė antpirštį, kol metalas prasitrynė. Kai antpirštis nebegalėdavo atlikti savo funkcijos, tekdavo imti kitą.

Antpirščiai – maži daiktai, kurie šiandien kasdieniame gyvenime gali likti nepastebėti, tačiau siuvėjai jie buvo tarsi skydas, saugantis pirštus nuo adatos dūrių.