Joutsos kino dokumentikos šeštadienis: Aš ir Riikka Purra

„Kurti dokumentinį filmą „Aš ir Riikka Purra“ mane paskatino smalsumas“, – sako scenaristas ir režisierius, žinomas kaip muzikantas ir prodiuseris. „Supratau, kad nepažįstu nė vieno Suomių partijos rėmėjo ir nesuprantu, kaip jie mąsto. Norėjau tai išsiaiškinti!“ Akimofas pasiėmė kamerą ir šešis mėnesius, nuo 2025 m. rugpjūčio, praleido Purros ir Suomių partijos pasaulyje. Taip gimė dinamiškas, netgi juokingas savadarbis dokumentinis filmas, kuriame idealistinių pažiūrų žaliųjų kairiųjų atstovas stebisi kasdiene politikos realybe – šaudykloje, Parlamente, Briuselyje ir tarp žmonių. Filme nuo vienos krizės neriama prie kitos, taip pat išgirstame antifašistų, kairiųjų ir vienintelio išsilavinusio konservatoriaus nuomones. Jis parodo, ką reiškia nuolatinis žiniasklaidos dėmesys. „Dokumentinis filmas nėra „lėto tempo“, – juokiasi Akimofas. „Norėjau sukurti filmą, kuriam žiūrėti žmonės turėtų jėgų. Naivus mano dokumentinio filmo tikslas – sumažinti linčo minios mentalitetą. Visiškai normalu diskutuoti apie problemas, bet linkėti vieni kitiems dujų kamerų – ne.“ Be finansų ministrės Purr(os), svarbūs filmo „Aš ir Riikka Purra“ veikėjai yra valstybės sekretorė Riikka Slunga-Poutsalo, viešųjų ryšių strategas Matias Turkkila ir Parlamento narė Anna Kontula. Filme taip pat pasirodo, be kitų, vidaus reikalų ministrė Mari, ministras pirmininkas Petteri, Švedų liaudies partijos atstovas Andersas, arba Antero, ir gausus būrys parlamentarų bei paprastų piliečių.