Ļaunais gars

Cīruļu šeima gauna žinią, kad loterijoje laimėjo didžiulę pinigų sumą. Netikėtas laimikis apverčia jų įprastą gyvenimą aukštyn kojomis. Šeimininkė įsivaizduoja esanti didelė ponia: ji nebeleidžia savo broliui vesti mylimos moters – paprastos tarnaitės – ir vos neišvaro iš namų anytos. Kas nėra pagalvojęs, kad būtų puiku loterijoje laimėti ką nors vertingesnio už skėtį? O kas, ranką prie širdies pridėjęs, gali pasakyti, kad oriai atlaikytų išbandymą, kai turi daug pinigų? Rūdolfs Blaumanis liaudies pjesę „Ļaunais gars“ parašė 1892 metais. Šiandien statydama pjesę režisierė Inese Mičule svarsto: „Jei pakeltume žvilgsnį aukščiau įprastos pjesės etiketės – „liaudies pjesė“, negalėtume nepastebėti, kad Blaumanis kalba apie kai ką labai esminio: kas tu esi šiame pasaulyje? Dulkelė ar kažkas daugiau? Ar esi savo vardas, žemė, ar turtas? Pačioje pjesės pradžioje autorius gudriai mesteli mintį, kad laimės neįmanoma atskirti nuo pinigų, kaip saulės neįmanoma atskirti nuo dienos. Ir sukuria galingą sūkurį, kuriame veikėjai mėgina suderinti laimę ir turtus, jausmus ir protą. Žmogus sutrinka ir, dar kartą cituojant Blaumanį, vaikšto kaip katė dūmuose – taip buvo ir autoriaus laikais, taip yra ir šiandien.“ Spektaklis sukurtas padedant Boris ir Ināra Teterev fondui Valmieros teatro 2025/2026 m. sezone. Fondui parėmus, žiūrovus 2026/2027 m. sezone pasiekė šie spektakliai: „Trečiojo reicho baimė ir vargas“ (režisierė Indra Roga); 2025/2026 m. sezone – „Ļaunais gars“ (režisierė Inese Mičule), „Medėja“ (režisierius Reinis Suhanovs), „Būsi mano!“ (režisierius Jānis Znotiņš), „Skroderdienas Silmačos“ (režisierius Elmārs Seņkovs); o 2024/2025 m. sezone – „Romeo ir Džuljeta“ (režisierė Inese Mičule), „Zilā“ (režisierė Māra Ķimele), „Sprīdītis“ (režisierius Reinis Suhanovs), „Četri balti krekli“ (režisierius Jānis Znotiņš) ir „Stebuklingasis kalnas“ (režisierius Toms Treinis). Teatro ir fondo draugystė prasidėjo 2023/2024 m. sezone, teatro šimtmečio metais, kai buvo pastatyti keturi latvių dramaturgijos klasikos kūriniai: „Valmieras puikas“ (režisierius Jānis Znotiņš), „Atraitnes dēls“ (režisierius Viesturs Roziņš), taip pat „Jāzeps un viņa brāļi“ (režisierė Inese Mičule) ir „Pazudušais dēls“ (režisierius Reinis Suhanovs), sulaukę itin didelio žiūrovų ir kritikų pripažinimo.