Įsimylėjėlių choras

Pora pabunda namuose vidury nakties. „Negaliu kvėpuoti“, – sako moteris. „Ji negali kvėpuoti“, – pakartoja vyras. Jie skuba prie automobilio ir važiuoja į ligoninę. Užklumpa kankinančios akimirkos: moters būklė kritinė, jai teikiama pagalba, o vyras laukiamajame kamuojasi nežinioje. Galiausiai gyvenimas tęsiasi, tačiau tai, kas nutiko, neišvengiamai pakeičia bendrą įsimylėjėlių gyvenimo kelią. „Įsimylėjėlių choras“ užvaldo nuo pat pirmųjų eilučių. Portugalų dramaturgo Tiago Rodrigueso parašytas ir režisuotas kūrinys nukelia žiūrovus į dviejų žmonių santykių šerdį. Tai chorinė pjesė, lyrinis pasakojimas: kalbėdami dviem balsais, pora apibūdina situaciją, kurioje vienas iš jų atsiduria arti mirties. Dvi lygiagrečiai pasakojamos versijos šiek tiek skiriasi. Dviejų žmonių gyvenimai ir prisiminimai persipina dviejose monologuose, kurie kartais virsta dialogu, susilieja, o paskui vėl nutolsta vienas nuo kito. „Įsimylėjėlių choras“ šlovina meilę, gyvybingumą ir nepaprastai stiprų dviejų žmonių ryšį situacijoje, kai gyvybės tęstinumas kabo ant plauko. Espo mieste kūrinį išvysime režisuotą paties Tiago Rodrigueso. Jussi Sorjanenas, „&“ meno vadovas, yra režisieriaus asistentas. Scenoje spindi Alma Pöysti ir Elmer Bäck. „Įsimylėjėlių choras“ „&“ scenoje – jau ketvirtas kartas, kai Rodriguesas režisuoja šį kūrinį, iš pradžių pavadintą „Coro Dos Amantes“. Pirmą kartą Portugalijoje 2007 m. sukurtas kūrinys vėliau buvo pastatytas originalo kalba Prancūzijoje („Théâtre des Bouffes du Nord“, 2021), Graikijoje („Onassis Stegi“, 2024) ir katalonų kalba Ispanijoje („Teatre Lliure“, 2025).