Įsimylėjėlių choras

Pora pabunda namuose vidury nakties. „Negaliu kvėpuoti“, – sako moteris. „Ji negali kvėpuoti“, – pakartoja vyras. Jie skuba prie automobilio ir važiuoja į ligoninę. Tada prasideda kankinančios akimirkos: moteriai teikiama pagalba, jos būklė kritinė, o vyras laukiamajame kamuojamas nežinios. Galiausiai gyvenimas tęsiasi, tačiau tai, kas nutiko, negrįžtamai pakeičia bendrą įsimylėjėlių gyvenimo kelią. „Įsimylėjėlių choras“ sužavi nuo pat pirmųjų eilučių. Portugalų autoriaus ir režisieriaus Tiago Rodrigueso kūrinys nukelia žiūrovus į dviejų žmonių santykių šerdį. Tai chorinė pjesė, lyrinis pasakojimas: pora dviem balsais pasakoja apie situaciją, kai vienas iš jų atsiduria arti mirties. Dvi greta pasakojamos versijos šiek tiek skiriasi. Dviejų žmonių gyvenimai ir prisiminimai susipina dviejuose monologuose, kurie kartais virsta dialogu, susilieja ir vėl išsiskiria. „Įsimylėjėlių choras“ šlovina meilę, gyvybingumą ir nepaprastai stiprų dviejų žmonių ryšį, kai gyvybės tąsa kabo ant plauko. Espo mieste kūrinį režisuos pats Tiago Rodriguesas. Jussi Sorjanenas, teatro „&“ meno vadovas, dirbs režisieriaus asistentu. Scenoje spindės Alma Pöysti ir Elmeris Bäckas. „Įsimylėjėlių choras“ – jau ketvirtas kartas, kai Rodriguesas režisuoja šį kūrinį, iš pradžių pavadintą „Coro Dos Amantes“. Pirmą kartą Portugalijoje 2007 m. pastatytas kūrinys vėliau buvo sukurtas ir kitomis kalbomis: Prancūzijoje („Théâtre des Bouffes du Nord“, 2021 m.), Graikijoje („Onassis Stegi“, 2024 m.) ir katalonų kalba Ispanijoje („Teatre Lliure“, 2025 m.).