Queer festivalis: „Spintos muzika“

Janne Nisonen, dirigentas
Seth Parker Woods, violončelė
Erkki Melartin: „Lydinė siuita“, op. 102
Camille Saint-Saëns: Siuita violončelei ir orkestrui, op. 16
Pertrauka
Pyotr Tchaikovsky: Simfonija Nr. 5 e-moll, op. 64
Dažniausias ir suprantamiausias praeities gėjų kompozitorių sprendimas buvo likti spintoje. Erkki Melartin (1875–1937) seksualinė orientacija kadaise buvo vieša paslaptis, tačiau 2025 m. Tuire Ranta-Meyer biografija pagaliau išvedė kompozitorių iš spintos. Lydinė siuita pavadinta senovės Lidijos karalystės vardu. Ši muzika iš pradžių buvo parašyta spektakliui apie karalių Kandauzą. Saint-Saënsas ir Čaikovskis nesėkmingai bandė paneigti gandus, susituokdami. Saint-Saënsas labai saugojo savo privatumą ir žiemomis bėgdavo į laisvesnę Alžyro atmosferą. Jo Siuita violončelei, op. 15, kurioje solisto partiją atlieka dukart „Grammy“ nominantas Seth Parker Woods, įsimintina jaudinančiai gražiu „Romansu“. Penktoji Čaikovskio simfonija – didingų, atvirų ir subtilių emocijų paminklas, kurio triumfas pabaigoje yra neišvengiamas.