Flo Kasearu, Riina Maidre, Marianne Männi, Oksana Tralla-Anger: Šventoji naktis 2

Spektaklis „Šventoji naktis 2“ yra Kumu meno muziejaus tarptautinės parodos „Kas bijo motinystės?“ (kuratorė Eda Tuulberg) lydimosios programos dalis. Estijos scenos menų kontekste „Šventoji naktis“ – retas ilgalaikis projektas. Pirmoji spektaklio versija buvo pristatyta 2013 m., o jos tęsinys bus rodomas 2027 m. Juos skiria keturiolika metų – beveik visa paauglystė. Pirmojo spektaklio centre buvo klausimas, kaip išlikti menininke ir kartu būti mama, o dabar dėmesys krypsta į santykius su paaugliais ir griūvančias paramos struktūras. Kaip padėti paaugliams ieškoti savęs, neužgožiant jų savo lūkesčiais? Kaip suteikti jiems erdvės, kai pasaulis jiems nesiūlo jokios vietos? Ir kas nutinka, kai bėgant metams savarankiškumas ne didėja, o priklausomybė ir rūpinimosi našta auga? Švietimo ministerija, socialinės rūpybos tarnybos, šeimos gydytoja, Estijos valstybė, vėžio gydymo fondas, vaiko tėvas, senelių globos namai – gal šįkart atsiliepsite, kai jums skambinsiu? O gal vėl paliksite mane laukti?

Flo Kasearu – menininkė, gyvenanti ir dirbanti Taline bei vadovaujanti Flo Kasearu namų muziejui. Jos darbai yra sezoninio ir tyrimais grįsto pobūdžio, dažnai pradedami žaisminga idėja. Flo drąsiai pasitelkia ironiją, kad nagrinėtų problemas iš pamatų ir gvildentų tokias temas kaip viešosios ir privačios erdvės kontrastai bei sąsajos, taip pat tai, kas išlieka monumentalu ir kas laikui bėgant išnyksta. Dviejų vaikų mama.

Riina Maidre – laisvai samdoma aktorė, scenos menininkė ir specialiojo ugdymo pedagogė. Ji studijavo Estijos muzikos ir teatro akademijos dramos mokykloje, Estijos dailės akademijoje, Amsterdamo teatro mokykloje „DasArts“ ir Tartu universitete, dirbo Estijos dramos teatre, teatre „Von Krahl“ ir Talino prancūzų licėjuje. Jos kūrybos praktikos pagrindas – ilgalaikis žmonių ir gamtos stebėjimas, taip pat dėmesingumu grįsti pagalbos ir įsikišimo būdai, jungiantys meninį ir pedagoginį mąstymą. Klasės auklėtoja ir vieno vaiko mama.

Marianne Männi – įvairiapusio kūrybinio patyrimo menininkė, kurios kelias vedė nuo baleto prie vizualiojo meno, muzikos, performanso ir kino. Ji taip pat dirbo barmene ir taksidermiste, o tai suteikė jos patirčiai savitą atspalvį. Greta motinystės jos gyvenime atsirado tatuiruočių menas ir šokiai prie stulpo, sujungiantys fizinę raišką, tikslumą ir kūrybiškumą. Šiuo metu ji moko baleto jaunuosius gimnastus ir savo įvairiapusę patirtį pritaiko ugdydama naujos kartos judesį. Dviejų vaikų mama.

Oksana Tralla-Anger – estų šokėja, choreografė, režisierė ir šokio mokytoja, kurios kūryba aprėpia kelią nuo klasikinio šokio iki tarpdisciplininio performanso meno. Ji kūrė spektaklius Estijos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Vanemuine teatre, „Kanuti Gildi SAAL“ ir kitose vietose, bendradarbiavo su įvairiomis kūrybinėmis grupėmis Estijoje ir užsienyje. Šiuo metu ji vadovauja choreografijos studijų programoms ir dirba šokio docente Talino universiteto Baltijos kino, medijų ir menų mokykloje. Ji tris kartus pelnė Estijos teatro apdovanojimą ir yra dviejų vaikų mama.

_______________________________

Režisierės ir atlikėjos: Flo Kasearu, Riina Maidre, Marianne Männi, Oksana Tralla-Anger
Spektaklyje dalyvaujantys artimi šeimos nariai: Iip, Emilia, Jakob, Mehis, Pääsu, Rafael, Vint
Menininkas ir techninio sprendimo autorius: Tõnu Narro
Šviesų dailininkas: Anton Kulagin
Projekto vadovė: Kerly Ritval („Kanuti Gildi SAAL“)
Projekto koordinatorė: Magdaleena Maasik (Estijos dailės muziejus – Kumu meno muziejus)
Finansuoja: Estijos kultūros fondas
Bendraorganizatoriai: „Kanuti Gildi SAAL“, Kumu meno muziejus, Flo Kasearu, Riina Maidre, Marianne Männi, Oksana Tralla-Anger

Dėkojame visiems buvusiems ir esamiems vyrams bei seneliams.