Freimanis | Liepojos teatras

Jis gyveno greitai ir be stabdžių. Dainą galėjo sukurti per penkiolika minučių. Išdidžiai dalydavosi bokalu alaus su savo šunimi. O ginčytis su juo buvo neįmanoma. Etiketo taisyklės jam negaliojo, o svogūnus jis dievino. Šaldiklyje laikė tualete nuskendusią šinšilą, o nervus ramindavo megzdamas. Draugystė buvo jo religija, o scena – laimės šalis. Tai tik kelios detalės, atskleidžiančios paradoksalią, kontrastų kupiną Mārtiņš Freimanio asmenybę. Nuo Freimanio mirties praėjo beveik penkiolika metų, tačiau jis vis dar čia – radijo stotyse, prisiminimuose ir pasakojimuose. Pilnas paradoksų ir kontrastų, nesuvaldomas ir begėdis. Mārtiņš ne kartą prašė, kad jo gyvenimo istorija nebūtų paversta drama, tačiau gyveno taip, kad šį prašymą buvo sunku įvykdyti. Per trumpą gyvenimą Freimanis spėjo palikti didžiulį muzikinį palikimą ir beveik tiek pat legendų apie savo asmenybę. Mārtiņš pažinoję žmonės, artimi ir tolimi, vis dar klausia savęs: ar jo dainos apie dangų ir išskridimą buvo pranašystė, ar pagalbos šauksmas, ieškant palengvėjimo? Teorijų daug, ir nors baigties pakeisti neįmanoma, intriguoja mintis, koks buvo šis žmogus, kai dabar galime tik sudėlioti jo paveikslą iš prisiminimų ir užfiksuotų akimirkų. Režisierius: Mārtiņš Kalita. Vaidina: Valts Skuja, Agnese Jēkabsone, Gatis Maliks, Kārlis Artejevs, Hugo Puriņš, Rolands Beķeris, Agnija Dreimane, Santa Breikša, Polina Čerņenoka. Spektaklyje grojantys muzikantai: Normunds Kalniņš, Kaspars Boroduško, Raitis Eleris, Miks Akots.